Parodoje per dviejų menininkų, užuopiečių, dialogą atskleidžiamas dviejų vietų, Kopenhagos (DN) Kristianijos ir Vilniaus (LT) Užupio bendruomenių kuriamos aplinkos ir gentrifikacijos poveikio santykis. Ši paroda – dviejų menininkų Julijos Janus bei Petro Saulėno bendro darbo debiutas.Pirmą kartą duetas pristato kolektyvinę parodą-koncepciją. Petras parodos gimimą komentuoja taip: „Mes abu atskirai esame labai rimti žmonės, tačiau kartu pradėjus dirbti tas rimtumas liko užkulisiuose, nematomoje, kasdienėje kūrybos pusėje. O parodoje rodomi darbai, atvirkščiai, atrodo kaip lengvas juokas.“
Neįprastas juokaujantis menas, prabylantis oksimoronų kalba. Taip atrodo menininkų dueto Petro Saulėno ir Julijos Janus užupietiškai skersvėjiška paroda AP galerijoje, kurios pavadinimas „Į KAIRĘ“ – taip pat oksimoronas. Mes kalbame kad pasukome į kairę, kai norime vaizdžiai pasakyti, kad išsukome iš tiesaus gyvenimo kelio… Gyvas prieštaravimų pasaulio pavyzdys yra gentrifikacijos performuojama Vilniaus vieta Užupis. Užupio respublika tarsi pasidalijo į dvi dalis; senają, įvairovės kupiną, nelabai pasiturinčią, tačiau kūrybingą, palaikančią ir sutelktą bendruomenę ir naująją – turtingą, išdidžią, nieko bendro su Užupio praeitimi, bendruomeniškumu neturinčią naujakurių koloniją.
Parodoje keliami klausimai, kas ji – šiandieninė Užupio respublika? Gyvas muziejus ar vieta, kurią užėmė svetimi, jokio ryšio su jos dvasia neturintys ir nenorintys turėti? Ar jau skubiai reikia saugoti šios vietos pamatines vertybes ir kultūros paveldą toms kartoms, kurios ateis po invazinių rūšių?
